Meninė instaliacija
Ši „PLUNGĖ“ instaliacija sukurta 2017 metais dviem Plungės jubiliejams paminėti: 450 metų, 1567 m. Plungės miestelio vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, ir 225 metus, 1792 m. sausio 13 d. Plungei buvo suteiktos Magdeburgo teisės.
Magdeburgo teisė, seniausia ir labiausiai paplitusi miestų savivaldos teisė. Magdeburgo teisė nustatė miestiečių luomo teises – turto paveldėjimą, nuosavybės perleidimą, paskolų įrodinėjimą, atsakomybę už įvairius nusikaltimus, globėjų ir globotinių teises ir pareigas, testamentų sudarymą, prekybos ir amatų taisykles, miesto valdymą (magistratą), teismų sudėtį, procesą.
https://www.visitplunge.lt/lankytinos-vietos/menine-instaliacija/
Parko vartai ir Paminklas M. K. Čiurlioniui
1879 m. pastatyti puošnūs neorenesansinio stiliaus vartai – pagrindiniai įvažiuojamieji PARKO VARTAI su varteliais pėstiesiems. Reprezentacinis statinys yra puikus organiškos gamtos ir architektūros vienovės pavyzdys.
Vartų kampus pabrėžia stambūs piliastrai, o tarp jų įkomponuotose arkinėse nišose stovi XVI a.(?) šarvais aprengtos karių figūros.
Vartų stulpus vainikuoja dvi viena prieš kitą sėdinčios meškos, priekinėmis letenomis laikančios skydus su herbais. Viename skyde pavaizduotas Oginskių giminės herbas, kitame – grafų Skuževskių, Marijos Oginskienės giminės, herbas.
Pro šiuos vartus žirgų traukiamomis karietomis į dvarą įvažiuodavo pats kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija, garbingi tolimesni ar artimesni svečiai. Akmenimis grįstu keliu (brukiu) parko alėja karietos riedėdavo iki rūmų ir sustodavo po paradinių durų balkonu.
Keliaujant takeliu nuo Parko vartų iki Plungės dvaro sodybos iš karto už tiltelio dešinėje pusėje pastatytas paminklas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.
Paminklas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui pastatytas Plungės parke, šalia Mykolo Oginskio rūmų. Paminklo vieta simbolizuoja šių dviejų asmenybių ryšį. Kunigaikštis M. Oginskis buvo pagrindinis M.K. rėmėjas – Čiurlionio studijų Varšuvos muzikos institute ir Leipcigo karališkajame institute.
Paminklo autorė, skulptorė Dalia Matulaitė.
https://www.visitplunge.lt/lankytinos-vietos/paminklas-m-k-ciurlioniui/
Plungės dvaro sodyba/ Žemaičių dailės muziejus
Nuo 1994 metų Mykolo Oginskio rūmuose veikiantis Žemaičių dailės muziejus (Žemaičių dailės muziejus) kaupė ir eksponavo Žemaitijos krašto istorinę įvairovę atspindinčias muziejines vertybes, išsaugojo ir puoselėjo Mykolo Oginskio dvaro tradicijas. Ekspozicijos kviečia susipažinti su XX – XXI amžiaus profesionaliosios dailės kūriniais, kuriuos muziejui padovanojo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žemaičių menininkai.
Muziejaus sodyba – kunigaikščio Mykolo Nikolajaus Severino Marko Oginskio (1849–1902) dvaro ansamblis, kurio pastatai statyti 1873–1886 m. 1879–1902 m. dvare veikė M. Oginskio orkestro mokykla.
Šiuo metu dvaro ansamblį sudaro dešimt XIX a. pastatų ir statinių. Juos supa vienas didžiausių (58,3 ha) ir gražiausių mišraus stiliaus parkų Lietuvoje.
https://www.visitplunge.lt/lankytinos-vietos/zemaiciu-dailes-muziejus/
Laikrodinė – oranžerija
Itališko stiliaus romantinio neogotikinio stiliaus pilaitė XXI amžiaus viduryje pastatyta grafo Zubovo Plungėje ir išlikusi iki šių dienų.
Tai seniausias raudonų plytų pastatas Plungėje. Šie rūmai yra tarsi nedidelė Palazzo Vecchio versija Florencijoje, Italijoje. Jame yra 12 metrų bokštas su laikrodžiu, kuris matomas bet kokiu kampu. Laikrodis turi tik vieną rodyklę ir varpelį, kuris įjungiamas kas valandą. 1873 m. kunigaikštis Mykolas Oginskis iš Platono Zubovo įsigijo Plungės dvarą ir prie laikrodžio bokšto pristatė, čia pastatydamas vilą-oranžeriją, kurioje išliko egzotiniai augalai.
Tarpukariu, Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais žmonės turėjo butus laikrodžio bokšte, todėl tuo metu laikrodis nustojo veikti. Sovietų okupacijos metais pilaitėje buvo įkurti pionierių ir mokinių namai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ji buvo uždaryta, o pilaitė ilgą laiką buvo menkai prižiūrima. Tik nusprendus pilaitėje įkurti biblioteką, ji buvo restauruota ir pradėjo naują gyvenimą. 2012 m. buvo atlikti restauravimo ir rekonstrukcijos darbai, į pilaitę persikėlė Plungės Laikrodžio bokšto biblioteka.
Biblioteka įgavo naują spalvą ir formą bei tapo išskirtine ir neįprasta erdve su unikaliomis kultūrinio dalyvavimo galimybėmis tiek vietiniams, tiek turistams. Ši tikslingai parinkta vieta drastiškai laužo bibliotekos koncepcijos normas ir meta iššūkį laiko patikrintai „senai dulkėtai bibliotekai“ kaip informacijos šaltiniui, visiškai pakeisdama įstaigos įvaizdį.
https://www.visitplunge.lt/lankytinos-vietos/laikrodine-plunges-rajono-viesoji-biblioteka/
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Jonų Krikštytojo bažnyčios pastatai yra pagrindinis Plungės senamiesčio traukos objektas, kuriantis didelę pridėtinę vertę miestui ir rajonui. Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, dviejų bokštų. Dabartinės bažnyčios pirmtakė buvo medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1797 m. Nuo 1899 m. buvo stengiamasi pradėti naujos, dabartinės bažnyčios statyba.
Bažnyčios statyba užtruko, nes buvo varginanti ir sunki. Nepaisant dvaro ir parapijiečių suaukotų lėšų ir statybinių medžiagų, darbai sustojo, nes dėl ankstyvos ligos 1902 m. mirė fundatorius kunigaikštis M. Oginskis. Jo našlė Marija atsisakė toliau remti bažnyčios statybas. 1914 m., Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Plungės gyventojus karas nuskurdino. Parapija nespėjo finansuoti tokios didžiulės bažnyčios statybos, todėl projektas buvo pakeistas: susiaurėjo anksčiau parengtos bazės. Reikėjo atsisakyti įspūdingų ir puošnių bokštų idėjos, todėl buvo sumenkinta dabartinės bažnyčios išvaizda.
Statybos darbai buvo baigti tik po 28 metų. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1902–1933 metais pagal inžinieriaus Stepono Stulginskio projektą (perrašius pirminį Karlo Strandmano projektą). Iki 1915 m. sienos buvo užmūrytos iki langų, o statybos tęsėsi tik nuo 1928 m. Telšių vyskupas J. Staugaitis bažnyčią pakrikštijo tik 1933 m. 1863 m. kunigas Apolinaras Kulakauskas Plungės bažnyčioje perskaitė sukilėlių represiją, už tai buvo nubaustas 100 rublių ir buvo perkeltas į Saločius.
Dabar bažnyčia kartu su varpine priklauso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatų kompleksui. Varpinė pritvirtinta prie šventoriaus tvoros ir yra neatsiejama jos dalis. Geros proporcijos ir griežtos formos varpinė paįvairina komplekso architektūrinę raišką ir yra vienas vertingiausių šio klasikinio stiliaus pastatų Plungės apskrityje. Šią varpinę 1850 metais pastatė grafas P. Zubovas. Varpinėje buvo 3 varpai, vienas iš jų išlikęs iki šių dienų. Jis sugedo 1812 m. dėl gaisro, todėl neskamba. Kitus du per Pirmąjį pasaulinį karą paėmė vokiečių kareiviai.
https://www.visitplunge.lt/lankytinos-vietos/sv-jono-krikstytojo-baznycia/
Lurdo grota su Švč. Mergelės Marijos skulptūra
Plungės „Jūros“ pakrantėje, šalia „Saulės“ gimnazijos, pastatytas Lurdas. Už Plungės Lurdą turime būti dėkingi paskutinio Plungės gubernatoriaus Mykolo Mikalojaus Oginskio žmonai Marijai Skuževskai-Oginskienei. 1903 m. ji iš Krokuvos į Plungę pakvietė mergaičių prieglaudai vadovaujančią vienuolę Sofiją Zakževską iš Švenčiausiosios Jėzaus Širdies seserų kongregacijos. Plungėje ne kartą lankėsi ir kongregacijos vadovė iš Prancūzijos Mari de Grand. Ji parapijos klebonui pasakė, kad Plungėje nori įkurti Lurdo giraitę. Kartu su klebonu V. Jarulaičiu parinko tinkamą vietą prie Babrungo. M. Oginskienė paaukojo 5000 rublių, o V. Jarulaitis nusipirko apie 2 hektarų sklypą prie Babrungo. 1905 m. S. Zakževskia iš Paryžiaus į Plungės Lurdą atvežė Šventosios Mergelės Marijos statulą, kaip kongregacijos vadovo dovaną. 1905 m. spalio 30 d. statula buvo pastatyta ant akmens po atviru dangumi. 1906 metais upės plutoje pradėti kloti akmenys. Kadangi pinigų trūko, aukų dėžutė buvo palikta. Uola buvo baigta iš aukų ir pastatyta Šventosios Mergelės Marijos statula. Lurdas buvo įdubęs 1906 m.
1909-1910 m. kunigas V. Jarulaitis virš Lurdo pastatė medinę gotikinę koplyčią, o M. de Grandas padovanojo balto marmuro altorių.
1928 m. gegužę vyskupas Justinas Staugaitis Plungės Lurdą atidavė vienuoliams kapucinams. Iki XX amžiaus Lietuvoje kapucinų vienuolyno nebuvo, čia veikė tik pavieniai vienuoliai.
Sovietmečiu Plungės Lurdas buvo sugriautas, Šventosios Marijos statula ištepta ir įmesta į Babrungo upę. Ją radę žmonės atvežė į Plungės bažnyčią.
Atkurtas Plungės Lurdas su Švč. Mergelės Marijos skulptūros kopija iškilmingai pašventintas 1990 m., spalio 20 d. Senoji skulptūra išliko Plungės bažnyčioje. Per devyniolika nepriklausomybės metų Lurdas neatgavo išskirtinės sakralinės erdvės auros – ryškios, sutraukiančios daugybę piligrimų, ir taip buvo iki Antrojo pasaulinio karo. Tačiau 1936–1939 m. Plungės Lurdo ligonių suvažiavimai pritraukdavo minias.
https://www.visitplunge.lt/lankytinos-vietos/plunges-lurdas/
Laisvės alėja: Šv. Florijono ir laisvės paminklas
Šventasis Florijonas Romos katalikų tikėjime yra šventasis, saugantis žmones nuo gaisrų. Plungę anksčiau dažnai niokojo gaisrai, o gyventojai negalėjo susidoroti su ugningomis nelaimėmis, todėl pagalbos kreipėsi į patyrusį ir išmintingą ugniagesį Šv. Florijoną. Dėl šios priežasties Plungės centre pastatytas paminklas. Pirmasis paminklas Šv. Florijonui buvo pastatytas 1894 m., po Joninių ugnies. Paminklą drožė plungiškis knygų kontrabandininkas, religinių statulų drožėjas Kazys Barzdys (1867–1952). Sovietmečiu skulptūra buvo nugriauta, tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę dar kartą restauruota ir pašventinta 1990 m. rugsėjo 8 d. Naujosios skulptūros autorius – tautodailininkas Vladas Stumbras.
https://www.visitplunge.lt/lankytinos-vietos/sv-florijono-paminklas/
Laisvės alėja – viena iš seniausių alėjų Lietuvoje bei viena iš įdomiausių ir gražiausių gatvių Plungėje. Suprojektuota XIX a. II p. didiko, Plungės valdos savininko, kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu. XIX-XX a. sandūroje bulvaru vadinta gatvė, apsodinta keturių eilių liepomis, jungė vietos didiko M. Oginskio dvarą ir jam priklausiusio miestelio centrą. Anuomet tai buvo madingas projektavimo sprendimas. Šiaurinėje dalyje gatvė rėmėsi į dvaro parką, o pietinėje jos dalyje – į ant aukštos mūrinės kolonos stovėjusią ir Plungę nuo gaisrų turėjusią ginti Šv. Florijono skulptūrą. Vidurinė bulvaro gatvės dalis buvo grįsta raudonomis plytomis.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, apie 1919 m. tuometinė Bulvaro gatvė pervadinta Laisvės alėja. Laisvės paminklas pastatytas 1928 m. kaip paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Paminkle vaizduojama moteris gražiais sparnais, rankose laikanti kardą ir karūną.
Po Antrojo pasaulinio karo paminklas buvo nugriautas. Jis buvo rekonstruotas 1992 m.
https://www.visitplunge.lt/lankytinos-vietos/laisves-paminklas/
Suolelis su gitara ir miesto fontanas
Nuo 2009 m., kai Plungė buvo Lietuvos kultūros sostinė, Senamiesčio aikštę puošia meniškas kalvio Audriaus Kasparo kūrinys – suolelis su gitara ir plokštėje iškaltomis pavardėmis plungiškių, savo talentu ir kūryba garsinančių Plungės kraštą.
Tai ne tik mums žinomi žmonės, čia gyvenę, kūrę. Ir Amžinybėn išėjusieji, ir dabar savo talentu plačiai pasaulyje garsinantys gimtinę, Lietuvą. Tai – rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė-Žemaitė, poetai Vytautas Mačernis ir Raimondas Jonutis, kompozitorius Zigmas Virkšas, liaudies menininkas Stanislovas Riauba, aktorė, Žemaičių liaudies teatro režisierė Felicija Slušnienė, muzikai – Plungės miesto garbės piliečiai Juozas Domarkas ir Stasys Domarkas, dailininkas Juozas Bagdonas, choreografė, tautinių šokių ir dainų ansamblio „Suvartukas“ įkūrėja Danutė Radvilavičienė, dainininkė Giedrė Kaukaitė-Žebriūnienė, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, aktorius Vytautas Rumšas (vyresnysis). Greta – tautodailininkas Jakovas Bunka, skulptorius Antanas Vaškys, kompozitorius Andrius Kulikauskas, saksofonininkas Danieliaus Praspaliauskis, gitaristas ir kompozitorius Juozas Milašius, gitaristas Aurelijus Globys, dainininkai Aistė Smilgevičiūtė-Radzevičienė, Česlovas Gabalis, fotomenininkas Kostas Slivskis, instrumentinis-vokalinis ansamblis „Žemaitėliai“, tautinių šokių ir dainų ansamblis „Suvartukas“, grupė „Tabasco“.
Suoliukas buvo pastatytas šalia Plungės miesto pažibos – miesto fontano. Fontanas džiugina visus ne tik ištrykštančiu vandeniu, bet ir vakarui atėjus fontanas suspindi įvairiomis šviesomis – džiugindamas ne tik pro fontaną praeinančius, bet ir pro Plungės miesto centrą pravažiuojančius plungiškius ir lankytojus.
https://www.visitplunge.lt/lankytinos-vietos/suolelis-su-gitara/
Plungės jūra: pėsčiųjų ir dviratininkų takai, paplūdimys, prieplaukos
Vandens telkinys, kartais vadinamas „Plungės jūra“ – Gondingos hidroelektrinės tvenkinys, dirbtinai suformuotas 1961 m. užtvenkus Babrungo upę.
Plungės „Jūros“ pakrantėje yra dviračių-pėsčiųjų takelis. Važiuojant takeliu yra suoleliai ant kurių galima pailsėti, paplūdimio zona su netoli esančia žaidimų aikštele. Čia tikrai pabūsite gamtoje ir kokybiškai, linksmai praleisite laiką su šeima ir draugais, ar net pabūti vienam.
Agotos krautuvėlė
Po gerai praleisto laiko, apsilankius visose populiariausiose Plungės miesto vietose, tikrai būsite alkani ir ištroškę, tai būtinai apsilankykite Agotos krautuvėlė parduotuvėse ir rasite visko nuo maisto, gėrimų ir buitinių prekių. Agotos krautuvėle Plungėje rasite adresu Stoties g. 5.
Jeigu lankysitės kituose Plungės rajono kaimeliuose ar Tverų miestelyje nepamirškite, taip pat apsilankyti kitose Agotos krautuvėlė parduotuvėse:
Kaštonų al. 4, Prūsalių k., Plungės r.
Žemaitijos g. 13, Babrungo k., Plungės r.
Minijos g. 6. Narvaišių k., Plungės r.
Žarėnų g. 52, Žlibinų k., Plungės r.
Atžalyno g. 25, Grumblių k., Plungės r.
Laukuvos g. 1, Tverų miestelis, Rietavo r.
